Pavydas – sudėtingas, kompleksinis jausmas, į kurį įeina noras valdyti ar kontroliuoti, baimė prarasti ir pan. Jis visada gimsta iš deficito to ko geidžiame, tačiau neturime, nesame, nemokame.
Šį jausmą visada lydi kiti jausmai – pyktis, nepasitikėjimas, pažeminimas, abejonės, užslėptas arba atviras priešiškumas, net sielvartas. Visi pavyduoliai turi bendrą bruožą – tai, žema savivertė, nepasitikėjimas savimi. Maskuodami savąją menką savivertę yra linkę kritikuoti, niekinti kitus. Paradoksalu, tačiau žmogus juokiasi arba kritikuoja tai, ko pats geidžia! Tuo tarpu geismas – egoistinis jausmas, kuris užvaldo žmogaus mintis, pojūčius, laiką, sąmonę, vidinį jo pasaulį…
Žmonės elgiasi neteisingai todėl, kad nesugeba atsisakyti subjektyvių pažiūrų ir asmeninės naudos. Toks žmogus neturi tvirtų moralinių nuostatų, jo elgesys paremtas egoistiniais interesais, troškimais ir momentinės gerovės iliuzija. Žmonės nuolat atsiduria situacijose, kai tenka pasirinkti kaip elgtis. Retas, kuris gali į situaciją reaguoti iš moralinio požiūrio taško, nes neturi aiškaus suvokimo apie tai, kas iš tiesų yra teisinga. Vienintelis dalykas, kuris daro žmogų žmogumi – tai moralė, aukštas sąmoningumas. Moralė – gamtos dėsnių kodeksas, leidžiantis pasiekti harmoniją su savimi, žmonėmis, Visata. Sąmoningumas yra pilnas dėmesio valdymas kiekvienoje situacijoje. Įsijungus dėmesį – atsiranda kelio pasirinkimas. Keisdami savo sąmonę – kartu keičiame pasaulį!
Alfreda Medhanadi
