Garsų terapijos istorija
Jau nuo urvinio žmogaus laikų garsas turėjo itin didelę reikšmę jo išlikimui bei gyvavimui. Žmogaus gebėjimas pajusti ir išreikšti garsą buvo reikalingas nuo poreikio bendrauti su kitais patenkinimo iki galimybės įspėti apie artėjantį pavojų.
Garsai yra vieni iš pirminių jausmų, todėl jie taip giliai įsirėžę į žmogaus pasąmonę. Garso ir muzikos kultūra, kaip meno atšaka, labai gerai buvo išplėtota Egipte, Indijoje, Kinijoje, Japonijoje. Kai Egipte buvo statomos piramidės, jau egzistavo 12 000 balsų choras ir 600 instrumentų orkestras. Teigiama, kad daugelis sunkių statybos darbų buvo atlikta tik todėl, kad buvo panaudotas tikslinis garsas.
Senovės kinai, hinduistai, persai, egiptiečiai, graikai, izraeliečiai savo religinėse apeigose, poezijoje ir dramoje kaip papildomą priemonę naudojo muziką. Pitagoras kelerius metus tyrė sąskambius ir įrodė muzikos ryšį su matematika, nes muzikos harmonija griežtai kontroliuojama matematinėmis proporcijomis.
Daugelį dvasios, sielos ir kūno ligų Pitagoras gydė grodamas specialias muzikines kompozicijas.
Muzikos terapiniu poveikiu naudojamasi tūkstantmečiais, tačiau kaip mokslas muzikos terapija pradėjo vystytis tik XX amžiaus viduryje. Muzikos terapija sietina su muzikos psichologija, aiškinančia žmogaus psichinius procesus ir poelgius, surištus su muzika. Ji naudojama sveikų žmonių ir ligonių psichinių ir emocinių sutrikimų gydymui. O kaip žmogaus organizmą veikia vienokia ar kitokia muzika, medicinos mokslas jau gali tiksliai nustatyti. Muzika veikia žmogaus sielą, vidinį pasaulį, emocijas, intelektą, nuotaiką, veiklumą. Muzikos psichoterapija gali padėti vaduotis iš depresijos, atsirasti noras dirbti, kurti. Ji padeda pakelti nuotaiką, formuoti pageidaujamas emocijas, atsikratyti įtampos, nerimo, baimės ir nemigos būsenų. Per garsų terapiją įmanoma išgyventi vidinius konfliktus, išlaisvinti slopinamus polinkius, pašalinti emocinę įtampą.
Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į garsą – vienaip reaguoja, kai būna pavargęs, kitaip, kai sočiai pavalgęs. Labai svarbu ir aplinka.
Vienas iš labiausiai intriguojančių mokslo pagrįstų faktų yra tas, kad garsas veikia panašiu būdu kaip ir šviesa. Kitais žodžiais tariant, garso ir šviesos poveikis prilyginamas vitaminų ir mineralų poveikiui kūnui. Kiekvienam žmogui, kad jis jaustųsi sveikas ir harmoningas, reikia tam tikro individualaus garsų dažnio balanso.
Muzikos terapija naudojama ne tik gydymo tikslams. Nėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su negimusiu vaiku bei vaiko ir mamos sveikatos stiprinimui pašalinant susikaupusį stresą. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai būtų ypač naudinga dalyvauti garsų terapijoje.
Neigiamos mintys ir emocijos lemia energijos sąstovių susidarymą biolauke. Daug negatyvo susikaupia eteriniame kūne (pats artimiausias fiziniam kūnui) ir pačiuose energetiniuose centruose. Todėl kai kurie instrumentai tarsi „supurto“ energetines šiukšles ir padeda jomis atsikratyti.
Moksliškai įrodyta ir amžių tėkmėje pastebėta bei aiškiai fiksuota jog dvasinės muzikos ritmas atpalaiduoja, nors pats žmogus to gali ir nejusti. Atpalaiduojamoji muzikos garsų terapija pasąmonės lygmeniu siejasi su atsipalaidavimu, saugumu.
Garsų terapijos teikiama nauda:
* gyvybingumas ir geros savijautos jausmas
* padeda įveikti protinį pervargimą, neurozes, kai kurias psichosomatines ligas.
* nuovargio ir streso pašalinimas. Puikiausiai tinka po įtempto darbo, fizinio krūvio – atsipalaidavimui.
* gili relaksacija ir atsipalaidavimas nuo rūpesčių
* padidina kūrybiškumą ir mentalinius gebėjimus
* padidina energiją, dėmesį ir susikoncentravimą
* gilus, naudingas miegas ir nemigos pašalinimas
* pagerėja klausa, ypač tiems, kurie turėjo problemų su klausa dėl įvairių problemų ar amžiaus
* išlaisvinimas nuo įtampos (skambėjimo ausyse)
* geresnis balansas ir kraujospūdis
* geresnė koncentracija ir gebėjimas mokytis
* geresnė vaikų elgsena ir bendravimas tarpusavyje
* geresnė balso kokybė ir skambėjimas
* geresni tarpusavio santykiai ir harmonija tarp šeimos narių.
* čakrų subalansavimui.
Šaltiniai: manosveikata.lt, vlmedicina.lt