Konkurencija skatina tobulėjimą!?
Ar šis stiprus, įtaigus lozungas iš tiesų savyje talpina naudingąjį potencialą žmogui?
Neapsigaukite.
Viskas, kas talpinama po žodžiu - tobulėti yra ne kas kita, kaip marketinginis triukas be didesnių pastangų prisijaukinti žmogaus protą. Ir tai daroma tik tam, jog prisijaukinus būtų galima atlikti įvairias manipuliacijas, kurios turėtų vienokios ar kitokios naudos prisijaukinusiam. Kitaip tariant prisijaukinti, tai reiškia jus valdyti.
Panagrinėkime atskirus žodžius - konkurencija ir tobulėjimas.
Konkurencija iš esmės yra dėmesio perkelimas į išorėje egzistuojančius veiksnius, bei darinius. Viso to sureikšminimas ir noras tapti pranašesniu tiek už patį save esantį, tiek ir už kitus. Konkurencija, tai automatinis proto santykio kūrimas su išore. Kuo konkurencinis santykis stipresnis, tuo protas neramesnis. Kuo protas neramesnis, tuo labiau jis sumišęs ir atsiskiriantis nuo savojo identiteto. Konkurencingas protas toks įsiaudrinęs, jog dažnai jis funkcionuoja santykiu su išore tarsi karo lauke. Toks protas sužadina aistras. Aistros įgalina ego klestėjimą. Ego užgožia sąmonės adekvatumą, tikrosios realybės suvokimui ir iš esmės susitapatina su išorės vyksmais bei dariniais.
Tobulėjimas man asmeniškai toks pat nieko realaus nereiškiantis ir nepasakantis žodis kaip ir tobulumas. Kas tai..? Nepaslaptis jog vienintelis nekintamas dalykas Visatoje yra pats kitimas. Tad ar nebūtų realiau į nuolatinį kitimą žiūrėti tiesiog kaip į visa ko evoliuciją?
Perorientavus proto projekciją nuo konkurencijos ir tobulumo į asmeninį augimą, identifikavus esamus vidinius resursus, jūs aptiksite neregėtų ir išorėje neegzistuojančių atradimų. Atminkite! Jūsų ribos atsiranda tik su santykiu į išorę. Bet koks santykinumas jus riboja.
Veikite, būkite veiklūs, tačiau nepameskite orientacijos į save.
Pabaigai papasakosiu tikrą pavyzdį, kurį išaiškinome su klientu asmeninės konsultacijos metu.
Žmogus spontaniškai ėmėsi veiklos, kurios idėja gimė jo galvoje, o noras įgyvendinti - širdyje. Apimtas vizijos euforijos jis galinga vidine energija įsuko veiklą besąlygiškai ja tikėdamas. Ta galingos energijos inercija išties nunešė toli. Kūrybinis potencialas neblėso, o pradėjus matyti, jausti ir užčiuopti pirmuosius rezultatus - patvirtinimas teisingo kelio tik stiprėjo. Tačiau pamažu žmogus, kaip pats teigė, ėmė “dairytis” rinkoje. Protas ėmė fiksuoti dar didesnes galimybes, plėtrą… Pradėjo traukti galimus partnerius ir nejučia pradinė idėja ėmė ne tik plėstis, tačiau ir kisti, ty keisti pradinę užmanymo esmę. Vidinis žmogaus džiugesys transformavosi į didesnį ego, su augančiu ego atsirado nepakankamumo suvokimas, protas užčiuopė konkurenciją rinkoje ir į ją įsitraukė. Taip pamažu mylima veikla įsitraukė į sistemą, ėmė suvokti save eiliniu rinkos žaidėju.
Šioje vietoje norėčiau stabtelti ir pabrėžti, kad pagal visatos dėsningumą - visas šis kitimas irgi yra tik kitimas. Kitimas - jis neišvengiamas, tačiau kaip viskas kis, vis tik priklauso tikrai labiau nuo jūsų pačių, nei nuo išorės faktorių.
Kuomet pajaučiate, jog nuklydote į konkurenciją ir tobulumo (tobulėjimo) paieškas, pirmiausia vertėtų sugrįžti į ištakas - savo vidinį idėjinį, kūrybinį potencialą ir iš naujo persiorientuoti į tikrųjų siekių, užmojų esmę. O tai taip pat reikšia išsilaisvinimą.
Kiekvienas, kuris skaitys šį pasidalinimą - suvoks jį pagal savo asmeninę patirtį. Vieniems tai bus susiję su veikla, kitiems su asmenine protine, fizine, dvasine konkurencija.
Kol turi su kuo konkuruoti, tol esi nepakankamas pats sau.